Ką gali tėvai ir ko negali mokykla?

Trečiadienio vakarą „Žiburio“ gimnazijos salėje gimnazistų tėčiai, mamos ir pedagogai susibūrė paklausyti lektoriaus Girvydo Duoblio paskaitos jautria tema „Paaugliai ir psichoaktyviosios medžiagos: ką gali tėvai ir ko negali mokykla“.

Lektorius nešykščiai dalijosi savo profesine darbo praktika su priklausomybėje nuo psichotropinių medžiagų atsidūrusiais vaikais ir suaugusiais, asmeninėmis vaikų auginimo įžvalgomis, viską atmiešdamas gera humoro doze. Kartais ir juodo. Paskaitoj buvo atskleista, kad ne vien tik noras IŠBANDYTI pastūmėja vaikus prie psichotropinių medžiagų vartojimo. Tai daro ir vienišumo jausmas, atstūmimas, noras būti madingam, nežinia, baimė, nerimas. Todėl svarbiausia pagalba savo vaikui – nuolatinis šiltas ryšys, kalbėjimasis, gebėjimas susivaldyti „reikalui atsitikus“, mėginimas išjausti vaiko situaciją. O man, kaip mamai, norėtųsi pridurti, kad KIETAS ne tas, kuris apsikarsto „madingais“ atributais, tarp jų ir psichotropinėmis medžiagomis. KIETAS tas, kuris TURI vidinės stiprybės TYLIAI ar GARSIAI pasakyti: AČIŪ, BET NE. Nors dabar gal atrodo kitaip.

Padėkime savo vaikams būti stipriems!

Akvilė Sadauskienė, trečioko Ūdrio mama