Katalikiškos dvasios vedama

Birželio 11 d. eidama 81-uosius metus mirė Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytoja Milda Staniulienė.
Milda Staniulienė – Skučaitė (1945-2026) gimė Prienų rajone, Lizdeikių kaime pasiturinčių ūkininkų šeimoje, užauginusioje septynis vaikus, iš kurių Milda buvo jauniausia. Tėvas Juozas Skučas, Lietuvos savanoris, už narsą 1921 m. apdovanotas Vyčio kryžiumi, motina Elžbieta kilusi iš garsios kunigų, inžinierių ir teisininkų Leonų giminės. 1963 m. gavusi Plutiškių vidurinės mokyklos atestatą Milda įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto  Fizikos-matematikos fakultetą ir jį baigusi atvyko į Prienus, kur tuo metu dirbo jos vyras Vincas Staniulis (1939-2012), žurnalistas, LRT radijo korespondentas, rašytojas. Staniuliai užaugino du sūnus Darių ir Tomą, kurie tęsdami mamos giminės tradicijas pasirinko teisininkų profesijas. 

Milda Staniulienė fizikos mokytoja Prienuose išdirbo daugiau nei 40 metų – nuo 1967-ųjų iki 2010-ųjų (dvejus metus 1980-1982 m. dirbo Prienų II-joje vidurinėje mokykloje, dabar Revuonos pagrindinė mokykla). Fiziką mokytoja dėstė įvairaus amžiaus klasėse, vyresnieji ne kartą vykdavo į respublikines jaunųjų fizikų olimpiadas, dalyvaudavo jaunųjų fizikų mokslinėse konferencijose, spręsdavo respublikinės neakivaizdinės fizikų mokyklos „Fotonas“ užduotis. Ne vienas mokytojos Mildos mokinys yra pasirinkęs fiziko kelią, kelios mokinės dėsto fiziką Lietuvos mokyklose.
„Mūsų antroji Mama“, – taip Mildą Staniulienę vadina jos auklėtiniai. Kantrybė ir motiniška globa buvo jos pedagoginiai metodai. „Jautėme jos rūpestį ir palaikymą net ir tada, kai jau ne vienerius metus ėjome savarankišku gyvenimo keliu, mokykla buvo tik prisiminimuose. Auklėtoja domėjosi viskuo – šeima, vaikais, darbais ir, kitąsyk susitikusi, niekada nepamiršdavo pasiteirauti, kaip išsisprendė vieni ar kiti reikalai“,- sako jos auklėtiniai. 

Geru žodžiu mokytoja Milda prisimenama ir vyresniųjų kolegų. Padorumas ir taktas visada buvo jos svarbiausios vertybės. Sovietiniais laikais mokytojai buvo verčiami lankytis Šv. Mišiose ir registruoti mokinius, kurie eina į bažnyčią, patarnauja mišioms. Mokinių sąrašus reikėdavo pristatyti atsakingoms už ateistinį auklėjimą direktoriaus pavaduotojoms. Milda Staniulienė, nors ir stropiai vykdė administracijos paliepimus, lankančių bažnyčią savo auklėtinių „nerasdavo“, jos ateistinio darbo ataskaitoje mokinių, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį „skiepijant materialistinę pasaulėžiūrą“, tiesiog nebūdavo. „Visokiausių dalykų darydavom per mokytojos pamokas ir klasių valandėles -  eilėraščius, skirtus fizikai, kūrėm, legendas apie mokytojo profesijos kilmę rašėm, visko apie gyvenimą prisikalbėdavom, bet niekados nebuvo keliamas nei tikėjimo, nei bažnyčios lankymo klausimas. Lydėdama į privalomus ateistinius renginius auklėtoja sakydavo: „Reikia, bet gyvenimas ilgas, ateis laikas ir viską patys suprasite.“

Atkūrus Nepriklausomybę, tėvelių įskiepytos katalikiškos dvasios vedama Milda Staniulienė negailėjo savo laiko, atidėdavo į šalį šeimos planus ir kartu su kitomis Prienų katalikių moterų draugijos narėmis rinko aukas socialiai remtiniems vaikams, padėjo organizuoti įvairius labdaros renginius. Užaugusi gausioje šeimoje, ji visą gyvenimą dalijo save tiems, kuriems labiausiai buvo reikalinga – savo šeimai, artimiesiems ir mokiniams.

Toks gyvas prisiminimas liks mūsų – „Žiburio“ gimnazijos mokytojų ir mokinių - širdyse. Ilsėkis ramybėje, miela Milda.