Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas

SVEIKATA BRANGIAUSIAS TURTAS
Pamokų metu dirba sveikatos priežiūros specialistė, todėl nesivaržykite ir drąsiai kreipkitės.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialiste  dirba

Specialistės funkcijos

• Organizuoti ir įgyvendinti pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje.
• Teikti sveikatinimo veiklos metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams).
• Ugdyti ir kontroliuoti asmens higienos įgūdžius.
• Ugdyti mokinių sveikos gyvensenos ir socialinius gebėjimus.
• Dalyvauti rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo programas.
• Prižiūrėti mokinių maitinimo organizavimą, skatinti sveiką mitybą bei sveikos mitybos įgūdžių formavimą.
• Organizuoti priemones, užtikrinančias traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją mokykloje.
• Rūpintis fizinio, psichologinio, seksualinio smurto prevencija mokykloje.
• Rūpintis mokinių pervargimo profilaktika, rengti poilsio režimo sveikatai palaikyti rekomendacijas.
• Dalyvauti sprendžiant mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas.
• Teikti informaciją ir konsultacijas kitais sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.
• Dalyvauti formuojant mokymosi aplinką ir sąlygas, nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktais.
• Vykdyti mokymo proceso organizavimo priežiūrą, atlikti mokymo planų, mokinių ugdymo krūvio įvertinimą.
• Teikti konsultacinę pagalbą organizuojant kūno kultūrą mokykloje, komplektuojant pagrindines, parengiamąsias, specialiąsias kūno kultūros užsiėmimų mokinių grupes bei vykdant mokinių fizinį auklėjimą.
• Stebėti mokyklos sporto varžybas ir reikalui esant suteikti medicinos pagalbą.
• Derinti sporto varžybose dalyvaujančių mokinių sąrašą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.
• Vykdyti pirminę lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką ir šių ligų bendrųjų rizikos veiksnių nustatymą.
• Kaupti informaciją apie kasmetinius mokinių sveikatos tikrinimus, analizuoti jų rezultatus, informaciją apibendrinti ir ne rečiau kaip 1 kartą per metus (mokslo metų pradžioje) pateikti mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.
• Nustatyti ir koreguoti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius (alkoholio, tabako, narkotikų ir kt.) bei nustatyti jų paplitimą.
• Teikti informaciją apskrities visuomenės sveikatos centrui, įtarus užkrečiamą ligą ar apsinuodijimą mokykloje.
• Organizuoti mokykloje apskrities visuomenės sveikatos centro specialistų nurodytų užkrečiamų ligų epidemiologinės priežiūros priemonių įgyvendinimą.
• Vykdyti užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę, organizuoti priemones epidemijai užkirsti.
• Teikti pagalbą organizuojant mokinių imunoprofilaktiką..
• Teikti arba koordinuoti pirmą medicininę pagalbą vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.V-450 (sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencija teikiant pirmąją medicinos pagalbą).
• Tvarkyti medicinos dokumentus, kaupti ir savo veikloje taikyti metodinę medžiagą sveikatos klausimais.
• Analizuoti mokinių sveikatos ir sergamumo rodiklius ir pateikti informaciją mokyklos bendruomenei, tėvams (globėjams), savivaldybei bei kitoms suinteresuotoms institucijoms.
• Bendradarbiauti su asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, psichologinės bei socialinės pagalbos įstaigomis, savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba.
• Organizuoti susitikimus su mokinių šeimos ar vaikų ligų gydytojais mokinių sveikatos problemoms spręsti ir jų sveikatos gerinimo priemonėms įgyvendinti.
• Teikti pasiūlymus mokyklos administracijai, savivaldybei, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms visuomenės sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo tobulinimo klausimais.
• Dalyvauti įgyvendinat sveikatos ugdymo priemones, integruotas į atskirų mokymo dalykų programas.
• Rengti mokinių sveikatos priežiūros veiklos planus ir ataskaitas.
• Naudotis informacinėmis technologijomis.
• Vadovautis sveikos gyvensenos nuostatomis, neturėti žalingų įpročių, būti pavyzdžiu mokyklos bendruomenei.
• Nepriekaištinga profesinė reputacija: elgesys ar veikla, nepažeidžianti profesinės etikos, deontologijos normų, principų ir taisyklių.

Traumos buityje. Kaip Jų išvengti?

Namuose patiriamos traumos dažnos ir kartais neišvengiamos. Atrodytų, kas čia tokio – vienas ar kitas nudegimas, įsipjovimas. Pasirodo, buitis kartais būna itin pavojinga. Ypač kai žmonės, naudodamiesi įvairiais prietaisais, pamiršta apie saugumą.  Statistika rodo, kad daugiausiai traumų įvyksta buityje. Dažnai sunkias traumas vaikai patiria dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros.

Vaikų traumos pagal amžiaus tarpsnius:

• 1-5 metų vaikai dažniausiai nukenčia dėl nedidelių traumų. Pradėję vaikščioti griūva atsitrenkia į aštrius kampus, gali ant savęs užsitemti sunkesnį daiktą. Tad labai svarbu, kad tėvai būtų ypatingai atidūs – nepaliktų vaiko vieno ir taikytų atitinkamas saugos priemones.
• 3-5 metų vaikai yra labai aktyvūs ir smalsūs. Tad jie ne tik bėgioja, karstosi ir lipa į medžius, bet taip pat smalsiai apžiūrinėja vandens telkinius, bando panaudoti degtukus ar lekia per gatvę nesidairydami apžiūrėti įvairių automobilių. Svarbu vaiką nuo mažų dienų mokyti laikytis saugumo visose gyvenimo situacijose.
• 7-11 metų vaikai yra labai judrūs ir dažnai lanko sporto būrelius, kuriuose gauti traumą didelė tikimybė dėl patirties stokos. Taip pat 6-8 metų vaikai dažniausiai patiria traumas susijusias su automobiliais ir eismo įvykiais. Šiuo laikotarpiu saugaus eismo mokymas yra labai svarbus.
• 11–15 metų vaikų fizinis aktyvumas labai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo auklėjimo.

Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai patiria sužalojimus:

• Prasta vaikų priežiūra;
• Rizikingas vaikų elgesys;
• Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų;
• Netinkamai naudojamasi įvairia įranga;
• Tėvams trūksta informacijos apie sužalojimus;
• Prastas vaikų fizinis pasirengimas;
• Trūksta žinių apie saugų elgesį.

Vaikai nukrenta/susitrenkia, įsipjauna/įsiduria, nudega/nusiplikina, apsinuodija vaistais ar buitine chemija, užspringsta/uždūsta!!!

Sužalojimų prevencijos rekomendacijos

• Vaikų traumos ne visada atsitiktinės, dažnai jos priklauso nuo elgesio, žinių, įpročių saugiai dirbti, žaisti, organizuoti laisvalaikį. Mokykite vaikus, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje.
• Nepalikite naujagimio ar vaiko be priežiūros vietoje, kur jis gali nukristi (ant stalo, kitokio baldo, prie laiptų).
• Pritvirtinkite apsaugines tvoreles prie laiptų kraštų.
• Nepalikite atidarytų langų, langą atidarykite viršuje, ne apačioje.
• Vos pradėjęs vaikščioti kūdikis griūna šimtus kartų. Buityje naudojami minkštieji baldai, kilimai – tai ne tik komfortas ir estetika, bet ir apsauga nuo traumų.
• Tėvai turėtų apriboti vaikų laisvą judėjimą į virtuvę, vonią.
• Pasirūpinkite, kad vaikai naudotų apsaugines priemones važinėdami riedučiais (apsaugas) ir dviračiu (šalmą).
• Žaidimams vaikai tegul renkasi minkštesnę dangą (smėlį, žolę), o ne kietą betoninę.
• Neleiskite vaikams nežinomose vietose lakstyti ir maudytis basiems.
• Svarbu, kad vaikai avėtų patogią sportinę avalynę kietu užkulniu, nelakstytų, nelaipiotų avėdami šlepetes.
• Naujagimiai ir vaikai iki 12 metų turi būti vežami ant užpakalinių mašinos sėdynių.
• Nevežti vaikų ant priekinės sėdynės ant keleivio kelių, ypač jei priekyje sumontuotos saugos pagalvės, nes išsiskleisdamos jos gali traumuoti vaiką.
• Vaikai, kurių svoris nesiekia 8 kg turėtų važiuoti specialiose apsauginėse kėdutėse, sumontuotose ant užpakalinės automobilio sėdynės.
• Vaikas, eidamas per gatvę, turi laikytis suaugusiajam už rankos.
• Vaikai neturėtu eiti per gatvę tarp stovinčių mašinų.
• Vaikai turėtu būti išmokyti žiūrėti į abi puses prieš kertant gatvę, ir sekti sukančias mašinas.
• Visada eiti šaligatviu.
• Tamsiu paros metu lauke visada nešioti atšvaitus.
• Suaugęs asmuo, nujausdamas, kad įpykęs gali sužaloti vaiką, turėtų sustoti, padėti vaiką į saugią vietą, išeiti iš kambario kelioms minutėms, nusiraminti, pasišnekėti su draugu ar pažįstamu, 10 kartų giliai įkvėpti, užsimerkti ir pagalvoti apie ką nors malonaus, pakeisti veiklos sritį, o tik tada pabandyti iš naujo grįžti pas vaiką ir pamėginti ramiai išspręsti iškilusias problemas.
• Įvykus traumai, būtina kreiptis į gydytoją.
• Mylėkite, saugokite ir mokykite vaikus, kad būtų atsargūs namuose, kieme, gatvėje, paplūdimyje.

Nuolat jiems tai priminkite ir kartokite!!!

Būkime visi pozityvūs, saugūs ir sveiki savo buityje.

Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje
Eglė Lukoševičienė.

Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamentas primena, kad nuo 1988 m. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kiekvienais metais gruodžio 1-ąją minima Pasaulinė kovos su AIDS diena. Tai galimybė žmonėms visame pasaulyje vienytis, kovojant su žmogaus imunodeficito viruso infekcija (ŽIV), parodyti solidarumą ir paramą sergantiems ŽIV, ir prisiminti tuos, kurie mirė nuo ligų, susijusių su įgytu imunodeficito sindromu (AIDS). Pasaulinę AIDS dieną siekiama atkeipti dėmesį į brangiausią žmogaus turtą – sveikatą.

Plačiau skaitykite: Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena | Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (lrv.lt)

Visuomenės sveikatos specialistė
Eglė Lukoševičienė

Pasaulinę bėgimo dieną – bėgte su šypsena veide

Pasaulinė bėgimo diena minima kiekvienais metais pirmąjį birželio trečiadienį. 2021 metais tai – birželio 2 diena. Pirmą kartą jos paminėjimą 2009 m. organizavo JAV bėgimo entuziastai, profesionalai, visame pasaulyje žinomas Sporto medicinos koledžas (JAV) bei įvairios kitos nacionalinės ir tarptautinės bėgimo organizacijos. Oficialiai Pasaulinė bėgimo diena buvo įsteigta 2016 m. birželio 1-ąją. Bėgimo dienos metu įvairiais būdais propaguojama paprasta, pigi ir efektyvi fizinė veikla – bėgimas, taip skatinant kiekvieną žmogų pajudėti ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos labui. Bėgimas – tai labai populiarus būdas treniruotis ir jis turi nemažai teigiamų savybių sveikatai – padeda stiprinti kaulus ir raumenis, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, ištvermę ir pusiausvyrą, stabdo senėjimo procesus, stiprina imunitetą, padeda numesti svorio ir ,žinoma, gerina nuotaiką! Bėgiojant išsiskiria cheminės medžiagos, vadinamos endorfinais, dėl kurių jaučiatės energingi, pakilios nuotaikos ir laimingi. Bėgimas gali būti pats tinkamiausias sprendimas atsikratyti blogos nuotaikos.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Emilija Urbonaitė
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

Kas yra tymai?

Tymai – labai laki oro lašeliniu keliu, taip pat per kvėpavimų takų išskyromis suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus plintanti virusinė infekcija. Sąlytis tarp žmonių, ypač uždarose patalpose, trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Imliose populiacijose nuo vieno kontakto atsiranda 15-17 naujų susirgimų. Neturint imuniteto imlumas tymams yra apie 95 proc.
Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems (viena tymų vakcinos doze) kūdikiams, vaikams ir suaugusiems; nėščiosioms; imunosupresiniams (prislopinto imuniteto) asmenims; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu, vėliau – akies junginės uždegimu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės (balti „grūdeliai“ ant skruosto gleivinės). Ligai būdingas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau išplinta į kitas kūno vietas; bėrimas išlieka 4-7 dienas. Pacientas yra užkrečiamas 4-5 dienas iki ir 4 dienas po bėrimo pradžios.

Tymus neretai lydi komplikacijos:

• Pneumonija yra dažniausia tymų komplikacija, ji gali būti sukelta tiek virusų, tiek bakterijų. Ši komplikacija pavojingesnė imunosupresyviems asmenims.
• Konjuktyvitas – tymų požymis, kuris gali komplikuotis keratokonjuktyvitu.
• Dažnos komplikacijos: virusinis bronchitas, bronchiolitas, laringitas, stomatitas, bakterinis sinusitas, trombocitopenija
• Retos vėlyvos tymų komplikacijos – poūmis sklerozuojantis panencefalitas, miokarditas, hepatitas, glomerulonefritas.
• Sunkios tymų komplikacijos – encefalitas, meningoencefalitas – išsivysto 1 iš 1000 tymų ligonių.

Kaip gydomi tymai?

Kiekvienas sergantis tymais izoliuojamas. Nekomplikuoti, lengvos eigos tymai gydomi namuose. Esant sunkesnei ligos eigai, prisidėjus komplikacijoms, tymais sergantis ligonis hospitalizuojamas.
Specifinio tymams skirto gydymo, veikiančio ligos sukėlėją, nėra, todėl skiriamu gydymo režimu stengiamasi palengvinti ligos simptomus – mažinti karščiavimą, akis saugoti nuo dirginančios šviesos, akys plaunamos dezinfekuojančių medžiagų tirpalais, patariama vartoti daug skysčių, apsaugoti odą nuo išsausėjimo. Prisidėjus bakterinėms komplikacijoms skiriami antibiotikai. Persirgus tymais susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Persirgus tymais organizmas būna imlesnis kitoms infekcijoms, gali paūmėti lėtiniai susirgimai.

Tymų profilaktika

Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo tymų, yra skiepai. Sąlytį su tymais sergančiu asmeniu turėjusiems asmenims per 72 val. rekomenduojama viena MMR vakcinos dozė, jeigu asmuo yra imlus tymams (neskiepytas, skiepytas tik viena vakcinos doze ar nesirgęs) sveikatos stebėjimas iki 18 dienų po sąlyčio. Jeigu asmuo buvo paskiepytas per 72 val., sveikatos stebėjimas rekomenduojamas iki 21 d. Stebėjimo laikotarpiu pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams, kurie būdingi tymams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Parengė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius

Nepasiduokime gripui

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius rekomenduoja:
1. Vėdinti patalpas (prieš pamokas, per pertraukas, po pamokų).
2. Drėgnuoju būdu valyti grindis ir kitus paviršius bei dažnai liečiamus daiktus- durų rankenas, laiptų turėklus, vandens čiaupus ir kt.
3. Dažnai plauti rankas.
4. Su savimi turėti vienkartinių servetėlių ar nosinių.
5. Kosėjant ar čiaudint, burną prisidengti ne delnais, o vienkartine nosine, alkūnės linkiu, drabužio skvernu ir nusisukti nuo kitų žmonių.
6. Panaudotas vienkartines nosines išmesti ir nusiplauti rankas.
7. Kelis žingsnius pasitraukti nuo kosėjančio ar čiaudinčio žmogaus.
8. Vengti artimo kontakto su sergančiu žmogumi (saugus atstumas yra daugiau kaip 1 m).
Pagrindiniai „sargai“ nuo peršalimo ligų- HIGIENA, SVEIKA MITYBA, STIPRUS IMUNITETAS. Nepamirškime česnakų, jų antibakterines savybes žinojo dar senovės egiptiečiai. Gerkime citrinos, medaus ir imbiero, liepžiedžių, ramunėlių, čiobrelių arbatas, svogūno, juodojo ridiko sultis su medumi. Esant aukštai temperatūrai, fitoterapeutai rekomenduoja obuolių acto kojines: obuolių actu suvilgyti medvilnines kojines, apsimauti. Ant viršaus apsiauti vilnones kojines ir pabūti 2-3 valandas.
Sveikata – tai dovana, kurią dovanoji sau pats.

Zinaida Arlauskienė, visuomenės sveikatos specialistė

Belaukiant švenčių

Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama.
Ne už kalnų gražiausios metų šventės, parduotuvių lentynos jau dabar pilnos gražiausiomis etiketėmis papuoštų saldumynų, kurių sudėtis dažnai nedžiugina. Nesaikingas saldumynų vartojimas švenčių metu dažnai tampa didelių negalavimų priežastimi. Todėl paklauskime patys savęs, ar tokius menkaverčius produktus tikrai norime duoti mūsų mylimiausiems ir dar dideliais kiekiais. Šiuo metu yra puikių saldumynų alternatyvų: šviežių, džiovintų, šaldytų uogų ir vaisių, riešutų, sėklų ir kt. Jums belieka tik pasitelkus savo vaizduotę juos šventiškai supakuoti.

Informaciją parengė Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Ką valgai, tas ir esi

Pastaruoju metu įsigaliojo sveikos mitybos principai vaikų maitinimo įstaigose, tai seniai laukta ir sveikintina idėja Todėl siekiame supažindinti vaikus ir jų tėvelius su mitybos svarba ir galimybe rinktis sveikesnius produktus.

Dažnai nepastebime, kad suvalgome vis daugiau perdirbto maisto. Bet pastebime, kad prastėja savijauta: dažnai jaučiame energijos stygių, skauda galvą, jaučiame pilvo sunkumą, sutrikęs tuštinimasis, pastebime pleiskanojančią, pabertą odą, jaučiame nuovargį ir nuolatinę įtampą, negalime atsipalaiduoti ir pan. Be to , statistiniai duomenys skelbia, kad kas ketvirtas šalies gyventojas serga širdies kraujagyslių ligomis, kad nuo 40 metų šalies gyventojai serga „senatvinėmis ligomis“: diabetu, onkologinėmis ligomis, net
osteoporozė fiksuojama vaikams. O kur dar vadinamas hiperaktyvumas ar kitokio pobūdžio negalavimai…
Mūsų nedžiugina nei tokia sveikata, nei tokia perspektyva. Suvokiame, kad kažką reikia keisti, tačiau dažnai nežinome, kaip turėtume elgtis…
Kokios maisto funkcijos?

Užtikrinti organizmo gyvybiškumą,papildant jį visavertėmis „statybinėmis medžiagomis“, užtikrinti apsaugą nuo „nepalankių išorės kaimynų“.
Amerikiečių gydytojas, fiziologas ,Aleksis Karelis (Alexia Carell), 1912 metais gavęs Nobelio premiją ,atliko eksperimentą – embrioninę viščiuko širdį įdėjo į tirpalą, kurio sudėtis buvo panaši į viščiuko kraujo plazmą. Skystis 28 metus buvo kasdien keičiamas. Viščiuko širdies raumens ląstelės išliko gyvos visus tuos 28 metus, nors višta vidutiniškai gyvena šešerius metus. Tai rodo, kad turime taip gyventi ir maitintis, kad mūsų organizmas gautų pakankamai „statybinių medžiagų”- vitaminų, mikroelementų, vandens.

Į sveikos gyvensenos judėjimą įsitraukia vis daugiau gydytojų, mokslo daktarų, bet svarbiausia yra paprastų žmonių dalyvavimas ir tikėjimas tuo, ką jie daro. Dar X amžiuje Italijos Salermo vienuoliai aprašė sveikatos formulę. Ši formulė labai nesudėtinga: švarus maistas, švarus oras, švarios mintys… Harmoningos mintys padeda sukurti harmoningą organizmo visumą ir jį supančią aplinką.
„O rodos, jau būtų laikas išmanyti, kad sveikiausias kraujas pasidaro iš augmeninio maisto, ypač tada, kai jis nėra sugadintas ugnimi. Juk mūsų proseniai jau skaniai valgydavo riešutus su medumi, visokias nevirintas uogas ir įvairius vaisius, kai kurias šaknis ir lapus prie valgių ir visokių grūdų“. -rašo lietuvis filosofas Vydūnas savo knygoje “Sveikata. Jaunumas. Grožė.”, išleistoje 1928 metais..

Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis, jie bus jums maistas.“ (Pradžios knyga 1, 29)
Vadinasi, žalumynai, sėklos, riešutai ir yra tas maisto produktas, kuris mums duotas „nuo dievo“.
Įvairios sėklos nuo senų laikų vartojamos kaip daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų bei mineralų turintis produktas. Tai puikus energijos šaltinis bei natūralus produktas, tinkamas kasdieniam vartojimui, palaikantis rūgščių šarmų pusiausvyrą mūsų organizme.
Mokslininkai tyrinėdami produktus pastebi, kad maisto produktai, kurie turi išskirtinių savybių arba ypač didelį kiekį kurių nors žmogui reikalingų maistinių medžiagų, gali būti vadinami net „supermaistu“. Verstis per galvą jo ieškant nereikia – Lietuvoje yra nemažai „supermaisto“, pvz., linų sėmenys, juodgrūdės, burnočio, balandos, dilgėlės sėklos ar daiginti grūdai, kuriuose yra daugiau biologiškai veiklių medžiagų, reikalingų tam augančiam daigeliui ir žmogaus organizmui. Vegetarų draugijos prezidentė doc.dr. K. Vaištarienė pataria maltų sėklų berti ant košių, sumuštinių arba valgyti pamirkytų vandenyje. Pasak jos, šį koncentruotą ir daug įvairių naudingų medžiagų turintį maistą geriausiai valgyti ryte, trūkstant įvairių mikroelementų, organizmas negali pagaminti kai kurių fermentų, tad svarbu sau padėti iš pat ryto.

Parengė Zinaida Arlauskienė – KMU visuomenės sveikatos magistrė; Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narė, Prienų raj. VSB specialistė, dirbanti mokykloje